Dao yra viena iš svarbiausių sąvokų kinų pasaulėžiūroje. Būti su dao – suvokti reiškinių esmę ir atrasti harmoniją su visa kuo.
Daoizmas (kin. 道教) – filosofinė sistema, susiformavusi Kinijoje apie V a. pr. m. e. Pradininku laikomas Laodzi. Plėtojo Džuangdzi. III–II a. pr. m. e. intelektualinė tradicija išvirto į religinę srovę, kuri jungė daoizmo filosofiją su Kinijos liaudies tikėjimais ir magija, budizmo filosofiją bei meditacines praktikas. Pagrindinė filosofinė sąvoka daoizme yra dao. Laodzi dao sąvoką vartojo keliomis prasmėmis. Dao gali būti suvokiama kaip beformė, beribė, pirmapradė būtis, kuri spinduliuoja gyvybinės energijos dalelytes či. Pastarosios žadina dvasinį ir kūrybinį akstiną bei suteikia pavidalą daiktų pasauliui. Dao taip pat apibūdinamas kaip Visatos atsiradimo, raidos, išnykimo dėsnis, kuris dar įvardijamas dao keliu. Einant juo nušvintama, susitaikoma su savaiminiu pasaulio vyksmu. Taip išsaugoma žmogaus su pasauliu harmonija, kurią, daoistų įsitikinimu, sudaro priešybių vienovė (in ir jang).
„Didelius ar mažus pasirinkimus tenka daryti kiekvieną minutę. Tokia gyvenimo ironija – mes keliaujame tik į vieną pusę. Negalime sugrįžti, negalime lyginti bandydami vieną kelią po kito. Negalime turėti dvigubos patirties. Todėl gyvenime tenka pasikliauti tik išmintimi.“
Vertė Mindaugas Dapkus
Antroji Deng Ming-Dao knyga lietuvių kalba – „Kasdienis Dao: darnaus gyvenimo menas”
„Didelius ar mažus
pasirinkimus
tenka daryti
kiekvieną minutę.
Tokia gyvenimo ironija –
mes keliaujame tik
į vieną pusę.
Negalime sugrįžti,
negalime lyginti
bandydami
vieną kelią po kito.
Negalime turėti
dvigubos patirties.
Todėl gyvenime tenka
pasikliauti tik
išmintimi.”
