Kristijono Donelaičio rankraščiai. Fotografuotinis leidimas

100 psl. | 280×385 | © 2014 | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | ISBN 9786094251238

Sudarė Mikas Vaicekauskas

Redaktoriai Giedrė Olsevičiūtė, Chad Damon Stewart, Arash Farhidnia

Knygos dailininkė Elona Marija Ložytė

Fotografas Rokas Gelažius

Pagrindinis fotografuotinio leidimo, parengto skaitmeninėmis priemonėmis, tikslas: dokumentiškai tiksliai – išlaikant dydį, proporcijas, spalvinę gamą ir visas optiškai atpažįstamas grafines detales, pateikti unikalaus šaltinio atvaizdą. Dėl šaltinio unikalumo originalo naudojimas yra griežtai ribojamas, todėl publikacija padeda jį išsaugoti ir sudaro galimybes tolesniems istoriniams, lingvistiniams, literatūrologiniams ir kitiems tyrimams. Ji taip pat turi edukacinę, visuomeninę ir reprezentacinę paskirtį.

 17.50

Liko 2

Add to wishlist

Dokumentiniu – faksimiliniu (fotografuotiniu) – leidimu Donelaičio rankraščiai skelbiami kaip ypatingos nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros paveldas.

Pagrindinis fotografuotinio leidimo, parengto skaitmeninėmis priemonėmis, tikslas: dokumentiškai tiksliai – išlaikant dydį, proporcijas, spalvinę gamą ir visas optiškai atpažįstamas grafines detales, pateikti unikalaus šaltinio atvaizdą. Dėl šaltinio unikalumo originalo naudojimas yra griežtai ribojamas, todėl publikacija padeda jį išsaugoti ir sudaro galimybes tolesniems istoriniams, lingvistiniams, literatūrologiniams ir kitiems tyrimams. Ji taip pat turi edukacinę, visuomeninę ir reprezentacinę paskirtį.

Vieninteliai žinomi Kristijono Donelaičio (1714–1780) poetinių tekstų ir egotekstų autografai – tai poemos, kuriai leidėjai suteikė antraštę Metai, dvi dalys Pawasario Linksmybės ir Wasaros Darbai, ankstyvas poemos fragmentas Fortsetung (Tęsinys) ir du asmeniniai laiškai.

Baigiamajame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis skelbiamame knygos straipsnyje „Kristijono Donelaičio rankraščiai: šaltinio pristatymas“ Daiva Krištopaitienė ir Mikas Vaicekauskas pristato šio leidinio tikslus, Donelaičio rankraščių istoriją nuo poeto mirties iki šių dienų; detalų išorinį rankraščių aprašą – saugojimo priemones, bylos struktūrą ir apimtis, rankraščių datavimą, rankraščių užrašus ir kitus įrašus ne Donelaičio ranka, foliaciją, paginaciją, dokumentų formatus, popierių, vandenženklius, rašalą; rankraščių tyrimo ir naudojimo istoriją nuo pirmojo leidimo iki 2012 m. multispektrinės analizės.

Taip pat straipsnyje pristatyti ir pagrindiniai šio leidimo skirtumai nuo 1955 m. Leono Gineičio parengto fotografuotinio leidimo: naujajame leidime publikuojama visa archyvinė byla kaip nedaloma visuma – su viršeliu, priešlapiais, įrišimo detalėmis su užrašais, tuščiais puslapiais, dviejų Metų dalių ir fragmento autografais, dviem Donelaičio laiškais ir Wacho laišku Rėzai; pateikiamos spalvotos archyvinės bylos faksimilės (skaitmeninės fotonuotraukos); teikiama nauja šaltinio paginacija; neteikiamas joks archyvinėje byloje esančiuose rankraščiuose užrašyto teksto perrašas ar jo vertimas, teksto komentarai (tai numatoma padaryti rengiamuose naujuose Donelaičio Raštuose). Naujasis leidimas tiesiogiai siejamas su visu naujuoju Kristijono Donelaičio paveldo mokslinio publikavimo projektu – rengiamais naujais Raštais, kurį realizavus bus galima paraleliai naudotis rašytojo kūrinių faksimilėmis, diplomatiniu perrašu, kritiniu tekstu ir įvairiopais komentarais.