Vosylius Sezemanas. Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija

216 psl. | 150×210 |  2020  | ISBN: 9786094674600

Knygos maketuotojas Kęstutis Obelenis

Vosylius Sezemanas 1923-1963 metais dėstė estetikos, logikos ir filosofijos paskaitas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. Yra išlikę jo parengtų kursų užrašai, o taip pat rengiamų publikacijai straipsnių tezės. Knygoje pateikiami Vosyliaus Sezemano estetikos, filosofijos istorijos ir kultūros filosofijos iššifruoti rankraščiai su įvadiniu straipsniu ir komentarais.

 11.00

Liko 3

Add to wishlist
Produkto kodas: 9786094674600 Kategorijos: , , Žymos: ,

 

Ši knyga „Vosylius Sezemanas. Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija“, tai šaltinių publikacija: rankraščių nuorašus, vertimus, įvadą ir komentarus parengė Dalius Jonkus. Knygoje pateikiami tekstai yra iš Sezemano rankraščių fondo, kuris yra Vilniaus universitete. Jie sugrupuoti į tris dalis. Pirmojoje dalyje, kuri yra didžiausia, pristatomi estetikai skirti tekstai ir paskaitų užrašai, antrojoje dalyje pateikiami kultūros filosofijos tekstai, trečiojoje – filosofijos istorijos raštai.

Vosyliaus Sezemano (1884–1963) filosofinis palikimas yra susijęs su skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis. Jis gimė vokiškoje šeimoje Suomijoje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos dalis. Nuo mažumės kalbėjo vokiečių, švedų kalbomis. Mokėsi vokiškoje gimnazijoje Sankt Peterburge. Filosofiją studijavo Sankt Peterburgo ir Marburgo (Vokietija) universitetuose. Emigravęs iš sovietų Rusijos jis tapo filosofijos profesoriumi Lietuvos universitete Kaune, o 1940– 1943, 1945–1949, 1958–1963 metais filosofiją toliau dėstė Vilniaus universitete. Tobulai įvaldė lietuvių kalbą, kuria ne tik dėstė įvairius filosofijos kursus, bet ir rašė mokslinius straipsnius bei studijas.

Svarbiausius pažinimo teorijos darbus Sezemanas publikavo vokiečių kalba. Tai – Vokietijoje publikuota studija Grynojo žinojimo problema (1927). Lietuvos akademiniuose žurnaluose publikuota studija Pažinimo problema, kurią sudaro trys atskirai publikuotos dalys: „Dalykinis ir nedalykinis pažinimas“ (1927), „Racionalumas ir iracionalumas“ (1927), „Loginis racionalumas“ (1930). Dar vienas šią tematiką pratęsiantis darbas taip pat publikuotas Lietuvoje vokiečių kalba ir vadinosi „Loginiai dėsniai ir būtis“ (1931). Plėtodamas šias idėjas Sezemanas vis labiau filosofines pažinimo problemas sieja su ontologinėmis. Tai liudija tokie vokiškai parašyti straipsniai kaip „Apie loginių paradoksų problemą“ (1935) ir „Dialektikos problema“ (1935).[…]