Žmogus sistemoje užbaigia bestselerių Viskas apie gyvenimą ir Didydis paskutinis šansas temą. Ši knyga atskelidžia žmogiškųjų konfliktų paslaptis bei paradoksalią visuomenės sandarą. kaip visuomet, autoriaus kalba lengva ir ironiška, o atradimai netikėti.
Tai sokratišku stiliumi atliktas fundamentalus filosofinis darbas: kas kartą autorius dedasi paprastu, pajuokauja ir provokuoja.
Savo filosofiją, kurią M.Veller kuria ir tobulina jau daugiau kaip trisdešimt metų, jis pavadino Energoevoliucionizmu. Jos esmė – Būties esminių aspektų aojungimas į vieną sistemą, nuo asmenybės psichologijos iki Kosmos sandaros; žmonijos evoliucijos, kaip neatsiejamos Visatos evoliucijos grandies, jos dėsningumų nustatymas.
„Norint teisingai, tinkamai nugyventi savo gyvenimą reikia suprasti aplinką, kurioje tau lemta buvo atsirasti. Sakoma, kad žmogus negali pasirinkti tik vieno – savo gimdytojų. Visa kita jis gali rinktis. Tačiau pasirinkimą riboja pati gamta, valstybė, kurioje gimei ir augai, visuomenės nuostatos ir aibė visokių nerašytų taisyklių. Visa tai galima pavadinti vienu vardu – sistema.
Žmogui atrodo, kad jis yra didžiausia vertybė ir jam turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, vertingiausios gėrybės ir, žinoma, laimė. Kaip be jos. Jis tik pamiršta, o gal net nežino, kad gyventi jam tenka ne vienam, o tarpe tokių pačių – nusipelniusių, Dievo sutvėrimų, kuriems lygiai taip pat yra svarbausias jo paties gyvenimas… Kaip sutarti? Kaip suprasti kitą? Kaip gyventi nenuskriaudus, neužgavus, neužgožus, galų gale?
Jis privalo suprasti, kad gyvena didelėje sistemoje, kuri, kaip bebūtų keista, rūpinasi tik savais reikalais ir žmogus jai yra visiškai bereikšmis gyvis. Vienintelis svarbus dalykas, sistemos požiūriu, tas, kad žmogus nenustotų veikti. Ir veiktų sistemos labui. Plačiaja prasme, žmogaus asmeninės gerovės siekis yra nesąmoningas siekis stiprinti sistemą. Taip jau gaunasi. Keista. Tiesa? Tačiau įsigilinus galima suvokti kodėl ta sistema, valstybė ar valdžia yra tokia neteisinga žmonių atžvilgiu. Bent jau taip atrodo.
Būtina atsiminti, kad žmogus tai tik mažas milžiniško mechanizmo sraigtelis. Bet tas mažas sraigtelis trokšta būti reikšmingu. Ir kartais, pamiršęs savo tikrąją paskirtį, ima griauti… Pamenate? – Jeigu tu negali pastatyti, tu privalai sugriauti…
Linkiu suprasti savo paskirtį ir vietą sistemoje, kur žmonės gali pastatyti daug įspūdingų dalykų.” – Karolis Linas Norkus
