Ši knyga – ir Kierkegaardo opus magnum, ir pirmas paskelbtas jo kūrinys. Turbūt iki šiol ir pati žinomiausia. Joje telpa įvairiausi žanrai, atliepiantys įvairiausiems skoniams – aforizmai, laiškai, išpažinimai, poetiniai svarstymai. Nervingas, dirglus kalbėjimas, supintas su precizišku filosofiniu samprotavimu, nesuvaldoma aistra, lydima savistabos, fiktyvių autorių (neįvykęs) dialogas, kuria unikalų literatūros ir filosofijos istorijoje tekstą. Jo neįmanoma pamiršti, kaip neįmanoma pamiršti ir pagrindinių konceptų – „estetinės stadijos”, „etinės stadijos”, „nelaimingiausiojo”, galiausia – „arba-arba”.
Tomo Sodeikos įvadas skirtas ne tik šiai knygai; jį galima skaityti kaip įvadą į visą Kierkegaardo mąstymą, neįsivaizduojamą be pirmo kūrinio – „Arba-arba”.
Sørenas Kierkegaardas gimė 1813 metais gegužės 5 dieną Kopenhagoje, turtingoje Ane’os Sørensdatter Lund Kierkegaard (1768–1834) ir prekybininko Michaelio Pederseno Kierkegaardo (1756–1838) šeimoje. Kierkegaardas buvo septintas, jauniausias vaikas šeimoje. Sørenui gimus, jo motinai buvo 45, o tėvui 56 metai. Su tėvu jį siejo šalti, griežti, į dvasinį ir intelektualinį ugdymą nukreipti santykiai, kuriuose asmeninėms emocijoms buvo maža vietos, o su motina, atvirkščiai – šilti.
Europa Kierkegaardo gyvenimo laikotarpiu keitėsi neatpažįstamai. 1803–1815 metais Senąjį žemyną bando užkariauti Napoleonas, o jau 1848–1849 metais per Europą nuvilnija revoliucijų banga, nukreipta prieš senąsias monarchijas. Kierkegaardas buvo artimas Danijos karaliaus Kristijono VIII draugas, savo politinėmis pažiūromis konservatorius, elitistas, gynė monarchiją, bet nei politikos, nei žiniasklaidos nemėgo. Lankydamasis Berlyne dalyvavo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio, Friedricho Wilhelmo Josepho von Schellingo paskaitose. Europoje su hegelizmo įtaka ir jo sukeltomis problemomis kovoti kilo visa mąstytojų karta: Karlas Marxas, Friedrichas Nietzsche, Arthuras Schopenhaueris ir kiti. Kierkegaardas buvo vienas iš jų.
