Sulaukęs keturiolikos metų Anatolijus Kuznecovas savadarbiame sąsiuvinyje ėmė fiksuoti tai, ką žinojo, matė ir girdėjo apie Kyjivo žydų žudynes Babyn Jare, karo belaisvių mirtį, okupantų dirbtinai sukeltą badą, ukrainiečių tremtį į Vokietiją ir gimtojo miesto niokojimą. Šiuos užrašus jis vėliau papildė kitų išgyvenusiųjų atsiminimais ir sukūrė istoriškai vieną tiksliausių bei emociškai paveikiausių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų liudijimų – antitotalitarinį ir humanistinį romaną-dokumentą Babyn Jaras.
Babyn Jaras – tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, ir nuotykinis romanas, ir berniuko brendimo Babyn Jaro šešėlyje istorija. Kasdienybe tapusio karo fone gyvybingasis Tolia mušasi dėl runkelių, parkuose su seneliu renka kaštonus, vagia egles, bando verslauti. Dar jis labai myli katiną Titą ir grumiasi dėl pasmerktų sudeginti knygų.
Sovietmečiu Babyn Jaras. buvo negailestingai išcenzūruotas, ištrinta apie ketvirtadalį teksto – vìsos režimui neparankios užuominos. Slapčia į Didžiąją Britaniją išgabentas kūrinio rankraštis buvo publikuotas, kaip ir šiame leidime, pasviru šriftu pažymėjus cenzūruotas vietas.
Vertimą į lietuvių kalbą papildo istoriko Zigmo Vitkaus parengti komentarai ir įvadinis straipsnis. Jame pateikiama autoriaus biografija, aptariama pasaulėžiūra, teksto istorija ir pačiõs masinių žudynių vietos – Babyn Jaro – raida.
Anatolij Kuznecov(1929–1979) – kyjivietis rašytojas, vaikystėje išgyvenęs sovietų valdymą ir nacių vykdytą Ukrainos okupaciją, tapo žudynių Babyn Jare liudininku. 1966 m. sovietiniame žurnale Junost dalimis publikavo stipriai cenzūruotą knygą Babyn Jaras.. Sulaukęs 40 metų pabėgo į Didžiąją Britaniją ir pasiprašė politinio prieglobsčio. 1970 m. publikavo slapta iš SSRS išsivežtą nekupiūruotą Babyn Jaras.tekstą – klasikinį Antrojo pasaulinio karo liudijimą. Nuo 1972 m. dirbo „Svobodos“ radijuje.
„Man įdomiausi buvo du knygos sluoksniai – filosofinis ir etinis, būtent apie tai koks yra galimas atsakas į abu totalitarizmus ir santvarkų kaitas, iš jauno žmogaus, paauglio perspektyvos ir kaip sunku yra išlaikyti savo moralinį integralumą itin sudėtingomis sąlygomis. Kitas „Babyn Jaro“ sluoksnis tai kaip sovietai išcenzūravo šią knygą. Parašytame tekste matosi būtent tos vietos, kurias sovietai išcenzūravo ir tai tiesiog komiška, kai supranti, kaip jie jautriai žiūrėjo į bet kokią nepalankesnę užuominą ar kritiškesnį žodį sovietų tikrovės atžvilgiu. Aš nesu skaitęs tokio dokumento, kuriame juodu ant balto taip aiškiai matosi kaip vienas totalitarinis rėžimas cenzūruoja kas jam nepatinka, tad šis knygos sluoksnis ypač įdomus ir intriguojantis“,- pasakoja filosofas Simas Čelutka.
