Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.
Jussi Laitinenas – suomių rašytojas anksčiau gana ilgą laiką dirbęs žurnalistu, tiriančiu globalinio atšilimo klausimus. Už šiuos darbus autorius apdovanotas Lumilapio prizu, kuris teikiamas žurnalistams už puikius tiriamosios žurnalistikos pasiekimus. 2019 m. jis pasuko į fikcijos pasaulį ir išleido pirmąjį savo romaną „Fiktyvus“.
Urtė Liepuoniūtė apie knygą:
– „Fiktyvus“ – vadinamasis vienos dienos romanas. Pagrindinis veikėjas Henris Kvalija sulaukia skambučio: jo kadui kadaise prarasta meilė guli ligoninėje ir prašo ją aplankyti. Romanas – tai Henrio sąmonės srautas kelionės į ligoninę metu. Mintys apie paties Henrio bei jo šeimos narių likimus susipina su jo kuriama ir vystoma teorija apie fiktyvųjį žmogų, homo fabulatoris. Niekas pasaulyje nėra tikra, žmogus nėra tikras, netikros jo mintys ar prisiminimai. Tikrumo ieškoma proto kuriamame naratyve, kurį fiktyvusis žmogus priima absoliučiai.
Tačiau knygoje gausu ne tik filosofinių, bet ir visuomeninių temų, o taip pat – kiekvienam žmogui puikiai atpažįstamų gyvenimo vingių. Manau, kad kiekvienas skaitytojas į klausimą, kokia pagrindinė romano idėja, atsakys vis kitaip. Tuo romanas labai įdomus.
