Man atrodo, kad tai, kas asmeniška, turi prasmę tik tada, kai yra susiję su kitais, kai asmeniška rezonuoja su tuo, kas bendra, su visuomene, su istorija.
Iš Brigitte Giraud kalbos per Goncourt’ų premijos teikimo ceremoniją
Šis romanas – tai įtampos kupinas, atgalinio laiko skaičiavimo formos pasakojimas. Jame autorė permąsto dramatišką savo pačios gyvenimo įvykį – 1999-ųjų birželį įvykusią motociklo avariją, kurioje žuvo jos vyras Klodas, muzikantas, muzikos apžvalgininkas, naktinio klubo vadovas. Jau pavadinime „Gyvenk greitai“ B. Giraud nustato šios jaudinančios knygos muzikinį tempą ir unikalų siužetą. Kvapą gniaužiančiu ritmu knygoje pasakojama apie netikėtą Klodo mirtį sulaukus 41-erių. Tai jautrus rašytojos vyro, gitaristo ir roko kritiko, ir nerūpestingos jųdviejų poros, įsimylėjusios muziką ir literatūrą, portretas ties nauju gyvenimo etapu.
Po dviejų dešimtmečių rašytoja iš naujo „apeina namą“, paskutinį kartą klausdama, ar galėjo įvykti kitaip – ar tragiškas įvykis buvo atsitiktinumas, likimas, o gal aplinkybių sutapimas? B.Giraud romane iš naujo atveria „juodąją dėžęׅ“ ir metodiškai analizuoja menkiausią faktą, gestą, sprendimą. Ar vadintume egzistencinį slenkstį atsitiktinumu, likimu ar sutapimu; įvykius ir apsisprendimus, kurie lemia mūsų pasirinkimus, kuriuos darome dėl savęs, dėl kitų, nepaisydami savęs ar veikiami šeimos ar visuomenės draudimų.
„Kiekviena mano knyga – apie tai, kas man seniai trukdo gyventi, trikdo ar sukelia hiperventiliacijos pojūtį (…) Kartais išgyveni daugiau, nei esi pajėgi suvokti, tada labai padeda rašymas“, – 2007 m. literatūros mėnraščiui „Le Matricule des Anges“ sakė B. Giraud. Būtent tai tinka ir romanui „Gyvenk greitai“.
B. Giraud autofikcija – ne tik subtilus, universalus pasakojimas apie mylimo žmogaus netektį ir sunkų atsigavimo laiką, ne tik grožinės literatūros ir privataus gyvenimo santaka, bet ir spalvinga Roko kartos žmonių, dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos gyvenimo mozaika – tarsi gyvenimo būdo vadovas po santykių peripetijas su draugais ir artimiausiais, po nuomojamus ir remontuojamus būstus, aistringą domėjimąsi muzika ir motociklais.
Iš savo dramatiškos patirties rašytoja galėjo sukurti knygą apie sielvartą, bet parašė energija trykštančią, švelnumo ir nostalgijos persmelktą romaną, teigiantį gyvenimo džiaugsmą.
Brigitte Giraud – garsi prancūzų rašytoja, kultūros žurnalistė, gimusi Alžyre, augusi ir ėjusi mokslus Lione. Ji išleido dvylika knygų, išverstų į daugiau kaip 20 kalbų, yra apdovanota Goncourt de la nouvelle, Jeano Giono premijomis, nominuota pačioms svarbiausioms Prancūzijos literatūros premijoms (Goncourt’ų, Femina, Medičių ir kt.), o 2022 m. pelnė Goncourt’ų premiją už romaną „Gyvenk greitai”. Rašytoja Goncourt‘ų premijos laureate paskelbta praėjusį lapkritį Paryžiaus restorane „Drouant“, kur įprastai kasmet renkasi žiuri nariai. B. Giraud tapo 13-ąją moterimi, apdovanota šia premija, praėjus šešeriems metams po Leïlos Slimani, pelniusios ją už romaną „Lopšinė“.
