Aštuntoji dramaturgo, prozininko Gedimino Jankaus novelių knyga „Hamletas miręs” – filosofinio siurrealizmo proza, kurioje gausu religinių aliuzijų, demonologijos, ribinių situacijų ir magijos elementų. Ryškus novelių bruožas – atsitolinimas nuo kasdienės, gerai pažįstamos tikrovės buitiškumo, jos perkeitimas ieškant kelio į sapniškas, fantasmagoriškas, mistiškas realybes, gausu postmodernios teatrinės metaforikos ir teatrališkumo, ironijos, grotesko, siaubo elementų.
Svarbiausi novelių knygos „Hamletas miręs” motyvai – gyvenimo ir mirties dialektika, tikrovės ir sapno sandūra, dieviškumo ir demoniškumo maišatis.
