„Kūrybinė evoliucija” (1907) – vienas iš svarbiausių prancūzų filosofo Henri Bergsono (1859-1941) veikalų. Jame autorius analizuoja gyvosios gamtos evoliuciją, kritikuoja klasikinės filosofijos mechanistines, racionalistines bei pozytivistines nuostatas ir formuluoja savitą požiūrį į gamtos pasaulį, apskritai į tikrovę, jos pažinimą ir metafizines problemas, operuodamas originaliomis „gyvybės polėkio”, „trukmės” sąvokomis.
„Kadangi kiekvienas iš mūsų nugyvena tik vieną gyvenimą, tai yra priverstas pasirinkti. Iš tikrųjų mes nepaliaujamai renkamės ir todėl nepaliaujamai daug ko atsisakome. Kelias, kurį nueiname laike, yra nuklotas šukėmis viso to, kuo buvome pradėję būti arba kuo būtume galėję tapti. Bet gamtai, kurios žinioje yra nesuskaičiuojama daugybė gyvenimų, anaiptol nebūtinos tokios aukos. Ji išsaugo įvairias tendencijas, kurios augdamos išsiskyrė. Iš jų gamta sukuria išsiskiriančias rūšių eiles, kurios vystosi atskirai.”
Henri Bergson
Iš prancūzų kalbos vertė Petras Račius