Naudodamasis įvairiais istoriniais šaltiniais – metraščiais, senovės žemėlapiais, Biblija, archeologiniais duomenimis, senovės raštais, lietuvių ir kitų šalių mokslininkų tyrimais ir straipsniais, taip pat kalbos lyginamaisiais pavyzdžiais – Rimantas Matulis knygoje „Lietuvių tautos kilmė. Istorinės apybraižos“ pateikia hipotezes apie lietuvių tautos kilmę, tvirtindamas, kad lietuviai yra kilę iš pačių seniausių Europos genčių, kad senovėje lietuvių tauta priklausė aisčių (estijų) gentims, taip pat daro prielaidą, kad lietuviai yra senovės geruliai, per karo žygius nukeliavę iki Romos valstybės ir grįžę paskui į šiaurės žemes, į savo gyvenamas girias.
Ši knyga apie lietuvių protėvius prieš LDK: Baltai buvo vadinami getais, geruliais, giruliais, šiliais, aisčiais ir kitaip .Knygoje Aprašomas kiekvieno etninio junginio kelias nuo pirmųjų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose iki išnykimo ir įsiliejimo į lietuvių tautą bei jai giminingas tautas.
Matùlis Rimantas 1941 02 19Kaunas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir visuomenės veikėjas. Istorikas. D. Matulio tėvas.
Už dalyvavimą Vėlinių demonstracijoje‑minėjime Kaune 1957 trumpai kalintas. 1960 įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos‑filologijos fakultetą, su kitais įkūrė Pabaltijo turistų sąjungą. Dėl tautinių pažiūrų buvo persekiojamas KGB, 1962 priverstas iš universiteto išstoti. 1962 apsigyveno Kaukaze (Karačiajų‑Čerkesų autonominėje srityje), dirbo geologinėje ekspedicijoje. 1970 Vilniaus universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. Su kitais organizavo lakūno S. Dariaus gimtinės liekanų gelbėjimą nuo sunaikinimo, pilkapio jam netoli Judrėnų supylimą (1969).
Parašė knygas Lietuvių tautos kilmė (1990 22017, anglų kalba 2022) ir Istoriniai akmenys (1990); vienas knygos Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia (2004) autorių. V. P. Šilo ir H. Samboros parengtai knygai Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (1990) sudarė piliakalnių sąrašą ir žemėlapį.
Apdovanojimai
Gedimino ordino medalis (2005).
