“Jei trokšti šlovės – kalbėk tai,
ką girdėti žmonėms maloniausia.”
Į naująjį rinkinį „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“ sugulė pluoštas geriausių pastaruosius ketverius metus rašytų poeto eilėraščių. Juose – ir jaunystės apmąstymai, ir brandaus amžiaus refleksijos, paskyrimai išėjusiems draugams ir gyvenimo kryptis formavusioms kelrodėms.
Pasak knygos autoriaus: „Šioje knygoje tyrinėju, kas, kaip, kiek yra dabar, dabartis, iš kokių sandų susideda dabartiena. Gyvendamas, sapnuodamas, kontepliuodamas, medituodamas suvokiu, kad dabar fiksuoti neįmanoma – visa išplaukę, greita ir vis greitėja, geriausiu atveju tesugaunu dadabarbar; gal dabar žmogų ištinka tik mirties akimirką, gal tas dabar ir yra gyvenimo prasmė? Nežinau, dar nežinau… dadabarbar… Daug ką iš abipus barbenu šia knyga, bet šitai – visų pirma. Labai. Labai paprastai. Prastai. Rastai. Tai.
Aidas Marčėnas — žymus lietuvių poetas, eseistas, literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Išleido keliolika poezijos rinkinių, eseistikos knygas „Sakiniai“, „KasDienynas“, kritikos straipsnių ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“. Gimė Kaune, tačiau būdamas ketverių kartu su šeima išsikraustė į Vilnių, ilgainiui tapusi jo gyvenimo miestu: sostinėje jis baigė mokyklą, buvo įstojęs į konservatoriją, priklausė maištaujančių alternatyvių menininkų bendruomenei, dirbo. Ne viename interviu yra minėjęs, jog poetu būti jaunystėje nesvajojo, o savo poeziją laiko labiau išmokta, įsisavinta gyvenimo nei prigimtine.
