Šiame netipiškame jo dramaturgijai kūrinyje Vaitkus atsiskleidžia kaip vienintelės žinomos lietuviškos antifeministinės distopijos autorius.
Nors ši Vaitkaus drama nėra aukščiausio meninio lygio, ji svarbi lietuvių dramaturgijos istorijai, nes byloja apie pastangas menine forma apsvarstyti vadinamąjį „moterų klausimą“ ir polemizuoja su XX a. pradžios feminisčių tezėms.
Antifeministinė distopija tarpukariu buvo itin populiari vakaruose, o Vaitkaus „Amazoniada” patvirtina, kad lietuvių literatūra anuomet įsiliejo į bendresnius Europos literatūrinius procesus.
Apie Mykolo Vaitkaus dramą „Amazoniada” (1923) iki šiol buvo žinoma tik iš šykščių užuominų Lietuvos tarpukario periodikoje. Dramos tekstas niekuomet nebuvo publikuotas ar inscenizuotas. Ilgą laiką manyta, kad kūrinio rankraščiai žuvo karo metais, tačiau neseniai ji buvo atrasta Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. Drama „Amazoniada” yra išskirtinė lietuvių dramaturgijos kontekste, nes Mykolas Vaitkus ją rašė kaip feministinę distopiją. Lietuvių literatūroje utopijos žanro kūrinių nedaug, todėl ši drama reikšmingai papildo mūsų literatūros istoriją. M. Vaitkus susitelkia į socialines problemas, detaliai analizuoja moterų emancipacijos ir feministinio judėjimo klausimus, svarsto moters ir vyro vaidmenų svarbą Lietuvos ateities visuomenėje. Dėl savo (anti)feministinės tematikos ši drama turėtų būti svarbi ne tik literatūrologijai, bet ir Lietuvos lyčių studijoms, nes panašios problematikos kūrinių tarpukario lietuvių literatūroje nedaug. „Amazoniada” parodo, kad M. Vaitkus nebuvo vien alegoriškų ir schematiškų dramų autorius, kaip buvo linkstama manyti iki šiol. Aniems laikams itin drąsus, provokatyvus ir novatoriškas tekstas rodo akivaizdžią šio autoriaus orientaciją į modernumą. „Amazoniadoje” M.Vaitkui pasisekė sujungti antikinį mitą, tarpukario Lietuvos aktualijas ir utopinę ateities viziją. Tai originalus kūrinys lietuvių dramaturgijos istorijoje, todėl nusipelno būti paskelbtas kaip šaltinis netgi praėjus beveik šimtmečiui nuo jo parašymo datos.
