Londone gimusios ir užaugusios, socialinės antropologijos studijas Kembridžo universitete baigusios, dabar Atėnuose gyvenančios filosofijos mokslų daktarės, po 1917- ųjų metų revoliucijos iš Rusijos pabėgusių didikų Zinovjevų palikuonės Sofkos Zinovieff romanas „Namas Rojaus gatvėje“ – meistriškai parašyta ir laiku pasirodžiusi knyga apie lietuviams ne per geriausiai žinomą tragišką Graikijos istorijos tarpsnį nuo audringo 1944-ųjų gruodžio ir karinės chuntos valdymo 1967-74 m. iki pat 2008-ųjų, kai maištaujantis jaunimas ėmė kelti riaušes, reikšdamas protestą dėl policininkų nušauto jauno studento žūties.
Šis dramatiškas, bet kartu ir subtilus pasakojimas apie tikrus istorinius įvykius ir apie vienos nesutarimų draskomos šeimos lemtį pateikiamas dviem balsais: komunistams prijaučiančios kovotojos Antigonės Perifani ir iš Anglijos į Graikiją atitekėjusios jos marčios Modės. Kai kurie literatūros kritikai šiame romane įžvelgia aliuziją į Tėbų mitais paremtą Sofoklio tragediją apie Antigonę ir Polineiką.
