Pirmosios meilės išbandymai, praleistos pamokos, prekyba psichotropinėmis medžiagomis, savęs paieškos, pastangos nenuvilti draugų ir šeimos, triukšmingi vakarėliai – tokia romano „Robčikas“ veikėjų kasdienybė.
Šiame Bartosz Połoński romane personažai prabyla slengu, kuris sujungia slavų, lietuvių ir anglų kalbų elementus. Kalba šioje knygoje „Robčikas“ – svarbiausias tapatybės raiškos įrankis. Lenkų mokyklos moksleivis Darekas, iš kurio perspektyvos pateikiama istorija, bando užsidirbti pinigų ir padėti savo artimiesiems, todėl susiduria su nusikalstamu pasauliu. Rašoma ir apie jo romantiškus nuotykius, pažintį su skautų bendruomene, įvairių subkultūrų nariais. Romanas parašytas pagaulia, natūralia kalba, išsiskiria psichologiškai stipriais charakteriais, o dinamiškas veiksmas įtraukia. „Robčikas“ itin palankiai sutiktas Lenkijoje.
„Pirmąją knygos dalį parašiau prieš 20 metų. Pats rašymas tuomet truko tris savaites, o tekstas tapo interneto sensacija. Po 20 m. metų jį perrašiau ir išplėčiau, bandydamas išlaikyti tą pirminį romano jausmą, stilių ir personažus. Turėjau gal 20 proc. romano medžiagos, reikėjo pagal turimą medžiagą parašyti papildomai teksto, sugalvoti kitus personažus ar esamus išplėsti, juos padaryti įtikinamais, sugalvoti ryšius tarp personažų ir veiksmą, kad susidarytų visuma. Tai, ką turėjau iš anksčiau, tebuvo tam tikros ištraukos, atsitiktinės, „iš gyvenimo“ ir jas knygoje sudėliojau logiškai parodydamas personažų veiksmus ir jų rezultatą. Knyga originalia kalba (lenkų su slengu – red. past.) išleista pernai ir pristatyta Gdansko knygų mugės metu.
Koks yra romanas? Jame yra labai daug dialogų ir jie parašyti taip, lyg klausytum personažų kažkur šalia, stotelėje. Aišku, viskas padaryta, kad tie dialogai būtų dramatiški. Kitaip tariant, aš nepalikau vietų, kurios yra nuobodžios ar užsitęsusios. Iškarpas iš gyvenimo konstravau iš dialogų, iškarpas, kurios yra dramatiškos ir stiprios ir dėl to įtraukiančios. Tuo pačiu bandžiau rašyti, kad jos neatrodytų dirbtinai, tarsi paimtos iš gyvenimo ir tiesiog įterptos literatūroje. Norėjau, kad atrodytų, jog kažkur žiūrėdamas iš šono nufilmavau personažus ir juos pateikiau, iškirpdamas ir palikdamas tik svarbiausias dalis – dėl to jaučiamas realistiškumas, dokumentiškumas. Rašiau, kad siužetas būtų maksimaliai ne literatūrinis, o labiau žurnalistinis. Aprašiau įvykių esmę, kas ir ką padarė, ir minimaliai – kodėl padarė. Norėjau išlaikyti žurnalistinį stilių pateikiant tik faktus, tik esmę.”
Knygos autorius Bartosz Polonski
