„Sprendimo galios kritika“ – viena iš trijų vokiečių filosofo Imanuelio Kanto kritikų, kurioje mąstytojas kalba apie meno teoriją ir estetinį suvokimą. Tai veikalas, lėmęs moderniosios estetikos disciplinos raidą.
Knygoje „Sprendimo galios kritika“ vokiečių filosofas mums siūlo išsamią ir nuoseklią analizę, kaip žmogus suvokia grožį ir didingumą. Imanuelis Kantas aptaria, ar gali mūsų grožio suvokimas būti objektyvus ir apibrėžtas taisyklėmis, iškelia estetinio nesuinteresuotumo idėją bei ieško ryšio tarp meno ir gamtos.
Šiandien vis didesnę reikšmę įgyja kūrybiškumas ir jo lavinimas, tad Kanto „Sprendimo galios kritika“ – kaip niekad aktuali. Joje nagrinėjamas vaizduotės klausimas, ieškoma santykio tarp genialumo bei originalumo, aptariamos reprezentacijos ir atvaizdavimo ribos. Galiausiai, meninis sprendinys ir meno kategorijos nelieka izoliuotos nuo platesnių moralinių klausimų – vokiečių mąstytojas ieško santykio tarp estetikos ir moralės.
Atsižvelgdamas į aukščiausius proto ir apšvietos reikalavimus, Imanuelis Kantas klausia, kiek validūs mūsų estetiniai sprendiniai ir kiek jie atitinka gamtos tvarką.
Vokiečių filosofo kūryba ir įžvalgos paklojo pagrindus visai vokiečių romantinės filosofijos ir meno tradicijai – galima įvardyti Hėgelį, Schelingą, Schopenhauerį ar Nietszchę. Be to, jo vardas išliko svarbus ir kitose moderniosios filosofijos srityse, tokiose kaip fenomenologija, hermeneutika ar Frankfurto mokyklos teorijos. Be „Sprendimo galios kritikos“ neišsiverčia analitinė estetika ir šiuolaikinė kritinė teorija. Šis veikalas išlieka vienu iš svarbiausių filosofinių kūrinių.
Imanuelis Kantas (1724–1804) – vokiečių filosofas, laikomas klasikinės vokiečių filosofijos pradininku. Jo knygos, tokios kaip „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ laikomos lūžio tašku, nuo kurio prasideda modernioji filosofija. Ilgą laiką gyveno Karaliaučiuje, kur universitete dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Jo knyga „Sprendimo galios kritika“ pirmą kartą pasirodė 1790 m. ir buvo jo programos sujungti patyrimą ir protą dalis. Filosofas tikėjosi atmesti skeptiškų autorių – Descartes’o, Berkeley’o ar Hume’o – teorijas ir sukurti naują filosofinę sistemą.
Iš vokiečių kalbos vertė Romanas Plečkaitis
