Tomažas Šalamunas (1941–2014) – vienas iškiliausių XX a. antrosios pusės slovėnų poetų. Savilaida išleista pirma poezijos knyga „Pokeris“ (1966) pakeitė šiuolaikinės slovėnų literatūros kraštovaizdį. Supurtė pokariu nusistovėjusias estetines poezijos gaires ir autoritetus. Jo kūryboje kalba tapo ne tik raiškos priemone, bet ir objektu, drauge (savi)ironijos, žaismės, besiribojančios su darkymu, provokacijos įrankiu, išsitrynė riba tarp pakylėtumo, patoso, lyrizmo ir kasdienės, šnekamosios kalbos, poetas nesivaržydamas vartojo nenorminę leksiką. Eilėraščiams būdingas minties, frazės elipsiškumas, asociatyvumas. Bene geriausiai poeto kūrybą apibūdina jo paties išsakyta mintis: „Poezija nėra pranešimas. Pranešimus perskaitome ir juos suprantame. Mano sapnų pasaulis nepaprastai intensyvus. Gaunu „pranešimus“, jaučiu juos, bet nesuprantu.“
Tai pirma T. Šalamuno eilėraščių knyga lietuvių kalba. Joje yra eilėraščių, kurie jau tapo chrestomatiniais ir laikomi klasika, taip pat mažiau žinomų ir cituojamų, ne visiškai „šalamuniškų“.
