Jeigu Lietuvoje būtų Žodžio Gelbėtojo titulas, tai Antanas Rukša turėtų neabejotinų teisių juo pasipuošti. Mat jis išgelbėjo nuo užmaršties ir mirties daugybę lietuviškų žodžių. Nes žodis gyvas tol, kol kas nors jį vartoja. Jei žodis tyliai kiūto kad ir labai dideliame bei gerbiamame žodyne, tai jo kaip ir nėra. Nevartojami žodžiai pelija, trūnija, pūva ir pražūva. Rukšai turime būti dėkingi už išsaugotus epiniam kalbėjimui labai tinkančius žodžius „jotis”, „gursti”, „blandus”, „sumizgai” ir dešimtis kitų. Telieka palinkėti skaitytojams kuo smagesnio ryšio su jais.
| Autorius |
|---|
