Ši lietuvių literatūros klasiko atsiminimų knyga vertinama kaip vienas originaliausių veikalų Europos memuaristikoje apie konclagerius. Savotiška tragikomedija proza – taip neįprastą stilių bei savitą fakto literatūros ir meninio vaizdo jungtį „Dievų miške“ apibūdino literatūrologas prof. V. Kubilius. Knygos pasakotojas yra savotiškas absurdo sistemos tyrinėtojas, todėl kūrinys įgauna universalų matmenį, liudija visą totalitarinę sistemą, o ne tik konkretų atvejį.
Rašytojas Balys Sruoga, Štuthofo koncentracijos stovykloje žinomas kaip kalinys Nr. 21319, grįžęs iš lagerio vos per kelis mėnesius parašė memuarus DIEVŲ MIŠKAS, kurių skaitymas sukrečia iki šių dienų..Ne paslaptis, jog šios knygos leidimas Sovietų laikais buvo uždraustas. Vos per kelis mėnesius Birštone parašyti memuarai – kupini ironijos, netgi – juodojo humoro. Rašytojas šaiposi iš lagerių tvarkos, elgesio su kaliniais, apskritai visos situacijos. Visgi, būtent juodasis humoras, sarkazmas padėjo rašytojui neišprotėti – ko gero, tai vienintelis būdas atsiriboti nuo šios žmonių naikinimo mašinos, kuri šaltai ir apgalvotai žudė žmones vieną po kito… DIEVŲ MIŠKAS vertinamas vis labiau – netgi pasaulinės literatūros kontekste, kai išpopuliarėja tokios knygos kaip AUŠVICO TATUIRUOTOJAS, daugelis skaitytojų atsisuka į šį autentišką lietuviškos literatūros šedevrą.
Šis kūrinys laikomas svarbiausia autoriaus knyga, atspindinčia baisiausius Sruogos ir jo likimo brolių bei seserų gyvenimo metus. Pats B. Sruoga išgyvenęs Štuthofo koncentracijos stovyklos siaubus, išsamiai perteikė juos romane, kuriame nevengia ironiškai pašiepti sistemą. Deja, garsusis Lietuvos intelektualas pirmojo knygos leidimo nesulaukė, ji buvo išleista tik 1954 m. po B. Sruogos mirties.
Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?
Balys Sruoga
