„Tikrajam Džonatanui Žuvėdrai, kuris gyvena kiekviename mūsų.”
Ši istorija skirta žmonėms, kurie klauso savo širdies ir kuria taisykles patys, žmonėms, kurie mėgaujasi siekdami tobulybės, net jei tobulas darbas skirtas vien sau, žmonėms, kurie supranta, jog gyvenimas ir pasaulis-toli gražu ne vien tai, ką regi akys. Novatoriškas, vaizdą ir žodj vienijantis kūrinys atgyja naujam gyvenimui.
Tremtis ir vienatvė šioje knygoje suvokiami ne kaip didelis praradimas, o kaip natūralūs dalykai, neišvengiama laisvės kaina. Džonatanas bent jau akivaizdžiai neįvykdo nė vieno aiškiai smerktino poelgio ir baudžiamas vien už tai, jog nori gilintis į sritį, kuri dėl kažkokių priežasčių toje visuomenėje tabu. Tuo apysaka skiriasi nuo kai kurių kitų panašią padėtį aprašančių kūrinių, kur atstumtasis ištremiamas už aiškai itin bjaurų elgesį ir labai kenčia.Bet kuriuo atveju autorius absoliučiai ir kategoriškai atmeta be kokį nuolankumą ir paklusnumą, teigdamas, jog laisvė ir vienatvė kartu yra vertesnės nei nepamatuotas taisykles primetinėjanti bendruomenė, jei tik be jos apskritai įmanoma apsieiti.
Likęs vienas, Džonatanas per keletą dienų gerai pramoksta aukštojo pilotažo ir nelauktai pakviečiamas būtent šį užsiėmimą labai vertinančią „skrydžio entuziastų“ bendruomenę. Ryškiu kontrastu ankstesnės visuomenės „jėgos autoritetui“ pamažu išryškėja tikrais sugebėjimais pelnoma pagarba. Mokymosi procesas, ryšys tarp itin patyrusio mokytojo ir darbštaus, entuziastingo mokinio iškeliamas į beveik sakralinį lygmenį, teigiant, jog panašus santykis galimas netgi tarp Dievo ir žmogaus. Autorius įsitikinęs, jog žmogus ir Dievas turi sunkiai nusakomą „kažką bendro“, kas, nepaisant visų skirtumų, gali padėti užmegzti tvirtą ir amžiną ryšį.
2013 metais autorius papildė knygą ketvirta dalimi. Tai padaryti R.Bachą paskatino 2012 metų lėktuvo katastrofa, kurioje jis vos nežuvo.[1] Autorius taip pat teigia jog ši dalis buvo pradėta rašyti panašiai tuo pat metu kaip ir kitos trys tačiau buvo likusi nebaigta. Knyga su ketvirtąja dalimi pirmąkart išspausdinta 2014 metais.
Ričardas Bachas yra parašęs dvidešimt knygų, tarp jų – ir Iliuzijas, Viena ir Tiltą per amžinybę. Džonatanas Livingstonas Žuvėdra, ketvirtoji jo knyga, dvejus metus buvo laikraščio New York Times perkamiausių knygų sąraše, ji žavi skaitytojus jau kelis dešimtmečius.
Bachas tarnavo JAV karinėse oro pajėgose naikintuvo pilotu, paskui skraidė savo malonumui, skraidino pramogautojus, buvo lėktuvų mechanikas. Dabar jo aistra – hidroplanai.
Jo tinklalapis www.richardbach.com.
Fotografas Raselas Mansonas lėktuvus pradėjo fotografuoti dar būdamas jaunuolis. Nuo to laiko skraidymas ir fotografija yra jo aistra. Parašė knygą / dangų: kodėl lakūnai skraido ir sukūrė jai nuotraukas, yra DVD 66-asis oro kelias autorius ir leidėjas. Mansono aviacinės tematikos nuotraukų yra privačiose ir muziejų kolekcijose, jų taip pat galima pamatyti apsilankius tinklapyje www.russellmunson.com. Fotografuoja iš savo „Aviat Husky” lėktuvo.
Iš anglų kalbos vetė Jovita Liutkutė
