Biblinis Babelio mitas niekada nepaliko žmonijos ramybėje: kodėl gi pasaulyje yra ne viena kalba ir – juo labiau – kodėl yra šitiek kalbų.
Knygelėje darniai sugulę straipsniai siūlo iš pažiūros paprastą sprendimą: atsisakyti vertėjui tokios brangios tobulybės idėjos ir tiesiog versti, kitaip tariant, daryti tai, ką žmonės – pirkliai, keliautojai, ambasadoriai, šnipai – darė jau ne vieną tūkstantmetį. Kultūra gyvuoja tik bendraudama su kitomis kultūromis. Tol, kol be paliovos verčiami ir perverčiami didieji pasaulio kūriniai.
„Įmanoma versti kitaip, nepuoselėjant vilties užpildyti spragą tarp atitikimo ir visiškos tapatybės. Tai ir yra kalbinis svetingumas, kai malonumą apsistoti kitoje kalboje atsveria malonumas svetimšalio kalbą priimti pas save – savo namuose.“
