Gyvybės ceremonija būtų pirmasis į lietuvių kalbą išverstas S. Muratos apsakymų rinkinys. Japonijoje ypač žavimasi trumpais rašytojos apsakymais, kurie kartais būna romantiški, kartais šokiruojantys, bet visada persmelkti nežemiškos vaizduotės ir nenusakomo žavesio. „Gyvybės ceremonijoje“ – dvylika apsakymų, kuriuose autorė maišo neįprastą humoro ir siaubo kokteilį, vaizduodama vienišus, atstumtus žmones ir versdama visiškai kitaip pažvelgti į visuomenės normas.Ar istorijos vyksta šiuolaikinėje Japonijoje, ar ateityje, ar alternatyvioje realybėje, paliekama spręsti skaitytojams – knygos veikėjai baugina savo normalumu akivaizdžiai nenormaliame pasaulyje.
Sayaka Murata (gim. 1979) – žinoma šiuolaikinė japonų rašytoja, labai populiari tėvynėje ir užsienyje, apdovanota solidžiomis premijomis. Ji studijavo literatūrą Saitamos prefektūros universitete, vėliau ilgą laiką dirbo valandine darbuotoja vadinamajame „kombinyje“. Ypač išgarsėjo romanu „Kombinio moteris“ (liet. 2019), už kurį 2018-aisiais rašytojai buvo skirta prestižinė Akutagavos premija. Rašytoja renkasi socialines, moters psichologijos temas ir tyrinėja jas pasitelkdama keistus personažus ar neįprastas situacijas bei savitą, subtiliu humoru nuspalvintą stilių. Neretai savo kūryba šokiruoja skaitytojus.
Debiutinis Muratos kūrinys Maitinimas krūtimi 2003 m. pažymėtas jaunųjų rašytojų Gunzō premija; romanas „Sidabrinė daina“ gavo 2009 m. Noma premiją, 2013 m. – Yukio Mishima premija už romaną Apie baltąjį miestą, jo griaučius, jo karštį, 2014 m. romanas Gimdytojai ir žudikai apdovanotas premija „Už jautrumą lyčių klausimams“, o 2018 m., savo karjeros pradžioje, kaip ir jos garsusis tėvynainis Harukis Murakamis, ji laimėjo prestižinę Akutagavos premiją už romaną Kombinio moteris. Kūrinys 2019 m. buvo išleistas lietuviškai. O 2022 m. pabaigoje Lietuvoje lankėsi ir pati autorė. Jos vizitas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, spaudoje pasirodė interviu su autore. Susitikimo su rašytoja dalyviai sakėsi nekantriai laukiantys naujų autorės knygų lietuviškai.
Šiuose dvylikoje apsakymų S. Murata sumaišo neįprastą humoro ir siaubo kokteilį, kad pavaizduotų vienišius bei atstumtuosius ir apverstų visuomenės normas bei tradicijas aukštyn kojomis. Ar istorijos vyksta šiuolaikinėje Japonijoje, ar ateityje, ar alternatyvioje realybėje, paliekama spręsti skaitytojams – knygos veikėjai atrodo keistai normalūs bauginančiai nenormaliame pasaulyje. Štai, viename apsakyme Nana ir Naoki yra laimingai susižadėję, tačiau Naoki negali pakęsti tradicinio mirusių žmonių kūnų naudojimo drabužiams, aksesuarams ir baldams, o dėl to kilę nesutarimai grasina sužlugdyti jų tobulą vestuvių dieną. Kitame pasakojama iš vaiko miegamojo užuolaidos perspektyvos – ji pavydžiai stebi jauną mergaitę, kai šioji pirmą kartą bučiuojasi su klasės berniuku, ir daro viską, kad ją sustabdytų. Dar kitame pasakojime tyrinėjamos keistos normos, susijusios su maistu ir maitinimusi…
Vieno iš apsakymų veikėjai Nana ir Naokis – laimingai susižadėję, bet jų vestuvėms iškyla grėsmė, nes Naokis nepakenčia tradicinio mirusiųjų palaikų naudojimo drabužiams, aksesuarams ir baldams. Kitame – personifikuojama vaiko miegamojo užuolaida, kuri pavydžiai stebi mergaitę ir įvairiais būdais mėgina sutrukdyti pirmąkart pasibučiuoti su klasės berniuku. Trečiame – rašytoja tyrinėja keistas mitybos normas ir neįprastą maistą.
Pasakodama savitas istorijas apie šeimą ir draugystę, seksą ir intymumą, priklausomybę ir individualumą S. Murata kelia svarbiausią klausimą – ką reiškia būti žmogumi? Jos atsakymai stebina ir verčia susimąstyti.
