Jella Lepman (1891–1970) savo prisiminimus vadino „vienos idėjos biografija“. Į Vokietiją, iš kurios buvo priversta bėgti, 1945 m. ji grįžo su karo nugalėtojų amerikiečių misija. Subombarduotų namų griuvėsiai čia tikrai nežadėjo gyvenimą įkvepiančios vizijos. Tačiau kaip tik tokiu niūriu metu J. Lepman gimė mintis paversti vaikiškas knygas taikos kvieslėmis – kad pasaulyje taptų šviesiau, kad atsivertų ateities perspektyvos. Pribloškia ne vien didelių projektų įgyvendinimo sparta ir sumanumas, bet ir tai, kad vos per kelerius metus atsiradusios iniciatyvos tapo ateities gairėmis modernizuojant literatūrą vaikams ir jaunimui, pasiekiant, kad vaikystė būtų laikoma pamatiniu žmogaus raidos laikotarpiu. Tad J. Lepman pasakojimas yra kur kas daugiau nei didžiojo jos gyvenimo darbo – Tarptautinės vaikų ir jaunimo bibliotekos (Internationale Jugendbibliothek, IJB) bei Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) įkūrimo – dokumentas.
J. Lepman savo literatūriniame testamente gyvai, vaizdžiai ir intriguojančiai, kartais pasitelkdama kandų britišką humorą, pasakoja apie tai, kaip viziją pavertė tikrove – apie sėkmes ir pasipriešinimą, kurį teko įveikti, apie sutiktus bendraminčius ir skeptikus, apie pokario kasdienybę ir nuotaikas. Bėgli žurnalistės plunksna užfiksavo nemažai iškalbingų detalių lankantis ne vien gimtajame Štutgarte, Miunchene, Berlyne ar kituose Vokietijos miestuose, bet ir JAV – šios šalies viešųjų bibliotekų modelis tapo jai kelrode žvaigžde. Ryškiau išvysti autorės asmenybę padeda biografinė apžvalga, kurią 2020 m. parašė Anna Becchi, verčianti bei recenzuojanti knygas vaikams ir tyrinėjanti J. Lepman gyvenimą.
Knygoje publikuojamos J. Lepman užfiksuotos akimirkos su Golo Mannu, Erichu Kästneriu, Martinu Buberiu, Eleonora Roosevelt, Astrida Lindgren ir kitomis to meto asmenybėmis. Knyga gausiai iliustruota dokumentinėmis pokario fotografijomis. Lietuviškojo knygos leidimo viršelį puošia bei ilgametę Lietuvos kūrėjų ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo bibliotekos draugystę atskleidžia Broniaus Leonavičiaus iliustracija, sukurta Miunchene, stažuojantis už geležinės uždangos IJB.
Paaiškinimus ir pabaigos skyrių „Daug Jellos Lepman gyvenimų“ parengė Anna Becchi.
„Knygų vaikams tiltas“ – viltinga knyga, ji sužadina aktyvumą, parodo, ką gali išjudinti vienas žmogus. Jellos noras, kad visas dėmesys būtų skirtas vaikams, o jų poreikiai bei teisės taptų visuomenės raidos gairėmis, vis dar skausmingai aktualus. Mums ir šiandien reikia, kad kaip galima daugiau žmonių pritartų šiai minčiai, ją skleistų ir konkrečiais veiksmais suteiktų jai gyvybės. Lietuviškajam „Knygų vaikams tilto“ leidimui linkiu daug atsidavusių, atvirų ir drąsių skaitytojų, kuriuos Jella Lepman įkvėps ir pastūmės.“ – ANNA MARIA STRAUß, Goethe’s instituto Lietuvoje direktorė
„Knygos vaikams padeda pajusti ne vien savo tautą, jos padeda pajusti ir visą žmoniją. Jose su meile aprašomas gimtasis kraštas, bet aprašomi ir tolimi kraštai, kur gyvena nepažįstami broliai. Jos parodo savos tautos esmę; bet kiekviena iš jų yra pasiuntinys, įveikęs kalnus ir upes, netgi jūras, jis nukeliauja į kitą pasaulio pakraštį ir užmezga ten draugystes. Kiekvienas kraštas duoda ir kiekvienas kraštas gauna; apsikeičiama nesuskaičiuojamomis vertybėmis; šitaip, dar tokiame amžiaus tarpsnyje, kai patiriame pirmuosius įspūdžius, atsiranda pasaulinė vaikų respublika.“ – PAUL HAZARD
