Aldona Marija Gustas (1932–2022) – lietuvių kilmės vokiečių rašytoja, poetė ir dailininkė. Paskutinioji eilėraščių knyga „Laikas išlaiko” (Zeit zeitigt) 2017 m. išleista Berlyne, „Corvinus Presse” leidykloje, ribotu numeruotų egzempliorių tiražu.
Gimė Karceviškiuose, Pagėgių valsčiuje. Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą ir deportavus tėvą, 1941 m. su mama pasitraukė į Vokietiją, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki mirties gyveno Vakarų Berlyne. 1972 m. kartu su Günteriu Grassu, Kurtu Mühlenhauptu, Günteriu Bruno Fuchsu ir Wolfdietrichu Schnurre įkūrė tapytojų-rašytojų grupę „Berliner Malerpoeten”.
Pirmąją poezijos knygą „Nakties gatvės” (Nachtstrassen) išleido 1962 m., vėliau pasirodė dar keliolika poezijos rinkinių, dažnai iliustruotų jos piešiniais ir grafikos darbais. Lietuvių kalba išleistos knygos „Briedžiai mano broliai” (1983), „Simbiozės moterys” (1993), „Eilėraščiai. Proza. Piešiniai” (1994), „Dabar. Eilėraščiai ir piešiniai” (1998). Nuo 2015 m. jos dailės parodos organizuojamos ir Lietuvoje.
Aldonos Gustas poezijoje netrūksta kalbinės žaismės, net kalbant apie Berlyną dažnai iškyla ankstyvieji vaikystės įspūdžiai ir išgyvenimai, lietuvių folkloras ir gimtojo krašto gamtovaizdis. Visoje kūryboje ryškus erotinis leitmotyvas – pasak Audrones B. Willeke, analizavusios menininkės poeziją, vienur jis yra žaismingas ir įmantrus, užmaskuotas fantastiniuose debesų, gulbių, augalų, paukščių, žuvų motyvuose, kitur – išreikštas tiesiogine lakoniška maniera. Ši mintis taikliai apibūdina ir menininkės tapybą.
