Edward W. Said (1935-2003) – palestiniečių kilmės amerikietis, vienas žymiausių XX a. intelektualų, unikali asmenybė, palikusi pėdsaką įvairiose srityse ir mokslo disciplinose. Jis parašė kelias dešimtis knygų, kurios yra išverstos į daugiau kaip 40 kalbų. Pasaulinę šlovę Saidui pelnė veikalas „Orientalizmas” (1978), kurį daugelis laiko tekstu, padėjusiu pagrindą postkolonializmo studijoms Vakarų akademiniame pasaulyje.
Autorius, dekonstruodamas Homero, Nervalio, Flaubert’o, Disraeli’o, Kiplingo ir kitų rašytojų bei valstybininkų veikalus, gvildena įvairias klaidingas prielaidas, kuriomis grindžiamas Vakarų požiūris į Rytus, ir įrodinėja, kad Vakarų kultūros ilgai puoselėta egzotiškų bei suromantintų Azijos ir Viduriniųjų Rytų vaizdinių tradicija netiesiogiai pateisino Europos ir Amerikos rasizmą ir kolonijines bei imperines ambicijas.
E. W. Saido „Orientalizmas”, apimantis istorijos, literatūrologijos, filosofijos ir politikos sritis, yra klasikinis komparatyvistinės studijos pavyzdys. Tai pirmoji šio garsaus mokslininko knyga, išversta į lietuvių kalbą.
„…Orientalizmas – tai knyga, itin glaudžiai susijusi su audringa šiuolaikinės istorijos dinamika. Tad joje pabrėžiu, kad nei terminas „Orientas“, nei Vakarų samprata nepasižymi ontologiniu stabilumu; kiekvieną iš jų sukuria žmonių pastangos, iš dalies Kito pripažinimas, o iš dalies jo identifikavimas. Tai, kad šios reikšmingiausios fikcijos gali būti lengvai panaudojamos manipuliacijai ir kolektyvinių aistrų kurstymui, niekada nebuvo akivaizdžiau nei mūsų dienomis, kai baimės, neapykantos, pasibjaurėjimo ir kylančio puikavimosi savimi bei pasipūtimo mobilizacija – gana stipriai susijusi, viena vertus, su islamu ir arabais, o kita vertus, su „mumis“, vakariečiais – yra labai plačiai paplitęs reiškinys.“
E. W. Said, iš naujosios „Orientalizmo” pratarmės (2003)
