Meksikos rašytojas Juanas Rulfo (1917-1986), vienas įtakingiausių magiškojo realizmo pradininkų. Per visą savo gyvenimą jis sukūrė tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. Susan Sontag teigimu, Rulfo romanas „Pedras Paramas” (1955) yra ne tik vienas iš XX amžiaus pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų.
Paties rašytojo žodžiais tariant, „Pedrą Paramą” savo galvoje jis nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. „Mano gyvenime yra daug nutylėjimų, mano kūryboje – taip pat” – šis Rulfo teiginys puikiai nusako jo romaną – pasakojimą apie vieno miestelio dabartį ir praeitį, išnyrančią iš tylos ir nebūties.
Mirštančios motinos prašomas surasti savo tėvą Pedrą Paramą, nuo kurio ji pabėgo prieš daugelį metų, romano herojus Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą, gimtąjį motinos miestelį. Tačiau pamažu ima aiškėti, kad Komala – ypatinga vieta, kur gyvena tik atsiminimai ir haliucinacijos, ji pilna šnabždesių ir praeities šešėlių. Miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar jo apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie pamažu praskleidžia praeities paslaptis.
„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Susan Sontag yra pasakiusi, kad tai ne tik vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų. Gabriel Garcia Marquez dalijosi, kad galėdavo ją cituoti iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti.
