Poeto vardą Rėzai pelnė eilėraščių dvitomis Prutena. Pirmasis tomelis išspausdintas Karaliaučiuje 1809 m., antrasis 1825 m. „Prutena“, „Prutenia“ yra neoficiali Prūsijos vardo forma, siejanti šią žemę su legendiniu Pruteniu, kurio vardas minimas senųjų vokiečių kronikininkų veikaluose. Rėzos poezija, kaip ir visas jo kūrybos paveldas, yra Lietuvos nacionalinis turtas, tačiau vokiečių kalba parašyti kūriniai iki šiol buvo sunkiai prieinami platesniam skaitytojų ratui.
Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius ir ilgametis Lietuvių kalbos seminaro vadovas Martynas Liudvikas Rėza (1776-1840) buvo dviejų kultūrų atstovas daugiatautėje Prūsijoje. Subrendęs vokiškoje kultūrinėje aplinkoje, jis ištikimai tarnavo savo tėvynei Prūsijai ir karaliui, o kartu visą gyvenimą puoselėjo lietuvybę ir būrė inteligentiją mokslinei ir šviečiamajai lituanistinei veiklai.
Prutena, Prutenia yra neoficiali Prūsijos vardo forma, siejanti šią žemę su legendiniu Pruteniu, kurio vardas minimas senųjų vokiečių kronikininkų Erazmo Stelos, Simono Grunau, Luko Davido veikaluose. Romantizmo idėjų veikiamame XIX a. su tikrove besipinančios senųjų prūsų legendos žavėjo paslaptingumu ir priminė, kad vokiečiai nėra šių žemių autochtonai. Visgi vietovardžio forma Prutena Rėzai nebuvo vien poetinė figūra. Nuo XVI a. vokiečių Hohencolerių Brandenburgiečių dinastijai priklausė dvi kunigaikštystės – Brandenburgo ir Prūsijos (senųjų prūsų žemių). 1701 m. šios kunigaikštystės paskelbtos viena karalyste ir pavadintos vienu – Prūsijos – vardu. Abiejų kraštų gyventojų mentalitetas skyrėsi iki pat XX a. Baltiškąją Prūsiją vietiniai poetai vadino gimtine, o Prūsijos karalystę tėvyne. Ši atskirtis atsispindi ir Rėzos knygelės pavadinime, ir eilėse.
Knygos leidimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.
