Šaltinis

Ayn Rand

784 psl. | 150×210 | © 2020 | LAPAS | ISBN:  9786098198249

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas

Kalbos redaktorė Dangė Vitkienė

Knygos dizaineris Zigmantas Butautis

Viršelio iliustracija Tamara de Lempicka, „Autoportretas žaliame Bugatyje“, 1929

Tai kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį, meilę, visuomenės ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.

€ 23.00

Liko 1

Add to wishlist
Compare
Produkto kodas: 9786098198249 Kategorijos: , , Žymos: , , , ,

Šaltinis – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį, meilę, visuomenės ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.

Ar troškimas pasitarnauti žmonijai yra nesavanaudiškas? O šlovės, turtų ir apdovanojimų troškimas? Ar įmanoma siekti savo kūrybinės vizijos ir išlikti nepriklausomam nuo kitų nuomonės ir norų?

Šaltinis – iš tų romanų, kurie nepalieka abejingų skaitytojų: jis arba patinka, arba jo nekenti. Tai idėjų, kontrastų, kraštutinių aistrų ir poelgių romanas. Ypač aktualus dabar, kai paaiškėjo, kad nei ideologinės, nei architektūrinės kovos nesiliovė. Jos vis dar vyksta.“
– poetas, knygos vertėjas Marius Burokas

Pagrindinis romano motyvas yra kūrybinis pašaukimas ir pasirinkimas, dilema tarp prisitaikymo ir principingumo. Per protagonisto architekto Hovardo Rorko mąstymą, pasisakymus bei veiksmus romano autorė perteikia tuo metu aktualios moderniosios architektūros principus. Nors sakoma, kad asmenybės prototipu buvo pasirinktas bekompromisiškumu garsėjęs amerikiečių architektas Frank Lloyd Wright, tačiau Rorko idėjos yra artimesnės Le Corbusier funkcionalizmui.
– architektūros istorikė Marija Drėmaitė

Ayn Rand (1905–1982, Alisa Rozenbaum) – viena garsiausių JAV rašytojų, filosofė, scenaristė, dramaturgė. Iš Rusijos 1926 m. emigravusi rašytoja išgarsėjo parašiusi romanus Šaltinis (The Fountainhead) ir Atlantas atsitiesė (Atlas Shrugged), kuriuose išdėstė savo filosofinę objektyvizmo sampratą. Ayn Rand kūryba, padariusi didelę įtaką 20 a. Vakarų žmogaus mąstymui, Lietuvoje iki šiol žinoma tik nedaugeliui.

 Abejingų nepaliekantį, diskusijas pasaulyje vis dar keliantį ir garsiai cituojamą romaną geriau suprasti padeda autorės gyvenimo istorija – gimusi pasiturinčioje šeimoje carinėje Rusijoje, išgyvenusi bolševikų revoliuciją, savo kailiu patyrusi sovietinės valdžios ir komunistinės ideologijos atneštą suirutę, jauna moteris pasitraukia į Niujorką, kur filmuodamasi masinėse scenose mokosi anglų kalbos ir svajoja tapti rašytoja. Ayn Rand pirmasis romanas „Šaltinis“ buvo atmestas dvylikos leidėjų, 1943 m. pirmąkart išleistas vos 7 500 kopijų tiražu, tačiau iš lūpų į lūpas keliaujant rekomendacijoms netrukus buvo parduota 9 milijonai knygos vienetų, ji buvo išversta į 25 kalbas. Lietuvoje Ayn Rand „Šaltinis“ pirmą kartą buvo pristatytas 2014 m. Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Belgų kilmės režisieriaus Ivo van Hove spektaklis bestselerio motyvais Lietuvoje susilaukė ypač daug teigiamų vertinimų, o šiemet pirmą kartą lietuvių kalba pasirodė ir pats romanas, dvejus metus verstas rašytojo ir vertėjo Mariaus Buroko.

Ayn Rand kūrybinio kelio pradžioje išsikėlė tikslą apibrėžti idealų žmogų ir atskleisti jo išlikimo galimybes akistatoje su visuomene. Atsakymą ji suformulavo gana anksti ir vėliau jį plėtojo savo romanuose. „Mano filosofija, – rašo Ayn Rand, – tai žmogaus kaip herojinės būtybės idėja. Žmogaus, kurio moralinis gyvenimo tikslas yra jo paties laimė, jo kilniausia veikla – tai jo produktyvaus darbo pasiekimai, o vienintelis absoliutas yra jo intelektas.“

„Rorkas kabėjo tyliai ir ramiai. Šioje patalpoje jis vienintelis buvo tikras dėl savo žodžių, nors jautė, kad visa tai beviltiška. Dvylikoje į jį atgręžtų veidų sustingo skirtingos išraiškos, bet visi jie turėjo kažką bendra – ne spalvą ar bruožą – visi veidai jam atrodė ne veidai, o tik mėsingi ovalai. Rosrkas kalbėjo visiems ir kartu niekam. Jis nejuto jokio atsako, nejautė, kad jo žodžiai atsimuša į ausų būgnelius. Žodžiai krito į šulinį, pakeliui atsimušdami į išsikišusius akmenis, atšokdami ir atsitrenkdami į ktus akmenis, sriejo žemyn, į bedugnę.” ištrauka iš A.Rand Šaltinis

Autorius