Šio tomo pirmame, pagrindiniame ir stambiausiame skyriuje pateikiamos dainos, kurias Teodoras Brazys užrašė, kaip ir antrame tome esančias, Dzūkijoje. Jos rinktos tuo metu buvusios Gardino apskrities Alovės, Daugu, Kabeliu, Marcinkonių ir Varėnos parapijose, taip pat Lydos apskrityje buvusiame Rudnios kaime. Pagal dabartinį administracinį paskirstymą šios vietovės (kaimai ir miestelis) – Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijos Kabeliai, Ašašninkai (T. Brazio įvardyti ir Kabeliais 11) ir Marcinkonys, Kaniavos seniūnijos Rudnia, Vydenių seniūnijos Barčiai, Varėnos seniūnijos Perloja ir Antakalnis (buvęs kaimas prie pat Senosios Varėnos), Lakėnų seniūnijos Paručiai; Alytaus rajono savivaldybės Daugų seniūnijos Daugai, Žvirgždėnai ir Mieliūnai, Alovės seniūnijos Alovė, Poteronys ir Švobiškės. Lankymosi tose vietose rezultatas – daugiau kaip pusė tūkstančio dainų. Gausus jų lobis aptiktas Kabeliuose ir prie Alovės.
Šios dainos surinktos aplankius trisdešimt Dzūkijos pateikėjų (aišku, stipriai persveria moterys). Deja, užrašytojas nepateikė apie juos jokių žinių – teužsirašė pavardes, pasižymėjo vien jų gyvenamąją vietą. lik prie vienos dainos (rinkinyje – 471, šioje knygoje – 427) yra nurodęs pateikėją Liuciją Kašėtienę turint apie 75-80 metų. Prie trijų dainų (rinkinyje – 351, 352 ir 475, šioje knygoje – 462, 469 ir 471) T. Brazys dar yra užfiksavęs jų užrašymo laiką: „1923 VIII 14“. Tai lyg ir sutvirtintų spėjimą, jog šiose vietose jo darbuotasi paskiausiu išvykos etapu. Iš kitur1 šiek tiek sužinota apie Kabeliuose (dabar Varėnos r.) sunkiąją gyvenimo dalį leidusią puikią dainininkę, pateikusią daugiausia dainų, taip pat giedotoją, audėją Katrę Sidzinauskaitę (1877-1944). T. Brazys savo dainų rinkinyje ją įvardija kaip Sidzikauskaitę. Manytina, jog suklydęs atsitiktinai. Veikiausiai, perrašydamas į sudaromą rinkinį pirmąsias jos pateiktas dainas „Jau pavasaris atėjo” (85) ir „Šiltumas gražumas pavasarėlio” (70), pavardę parašo taip, kad jos „stiebo” (šalia dabar įprastinės), o toliau perrašydamas dainas, šį rašmenį perpranta klaidingai. Suponuoti galėjo ir T. Braziui gerai žinoma to meto valstybės veikėjo Vaclovo Sidzikausko (kilusio iš kitos vietos – prie Šakių) pavardė.
Tame pačiame šaltinyje paminimos septynias dainas T. Braziui pateikusios gretimame Kabelių II (Ašašninkų) kaime gyvenusios K. Sidzinauskaitės dukterėčios, irgi buvusios geros dainininkės Katrė ir Pranė Grigaitės, užrašytojo įvardytos kaip Grigiūtės.
Nedideliame baigiamajame knygos skyrelyje sudėtos dainos, T. Brazio užrašytos, domintis senosiomis lietuvių liaudies dainomis, kitose Lietuvos vietose – daugiausia rytų ir šiaurės Lietuvoje: dabartinio Širvintų rajono Čiobiškyje, Švenčionių rajono Kretuonyse, Utenos rajono Aliuose, Pasvalio rajono Vidugiriuose, Biržų rajono Daumėnuose, taip pat Žemaitijoje: Kretingos rajono Darbėnuose.
Tome skelbiama medžiaga išdėstyta pagal dainų pateikėjus ir jų gyvenamąją vietą. Kiekvieno dainininko repertuaras sudėtas tematiškai, atsižvelgiant į kūrinių paskirtį. Dainos išlaikomos kuo autentiškesnės (žr. „Tekstų pateikimas“). Jų metrikos ir kiti su jomis susiję duomenys pateikiami „Paaiškinimuose”. Į knygą nedėta viena kita fragmentiška, prastai atsiminta daina.
Tomo įvadą parašė Jurgita Usaitytė. Tekstus klasifikavo, parengė ir redagavo, paaiškinimus parašė, dainų tipų rodyklę ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Melodijas parengė ir redagavo Živilė Ramoškaitė.
KOSTAS ALEKSYNAS
