Pijus Poškus yra inžinierius, aviatorius, Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas, besispecializuojantis tarpukario Lietuvos Karo aviacijos tyrimuose.
Knygos autorius – mažeikiškis, tarpukario aviacijos tyrinėtojas Pijus Poškus Lietuvos aviacijos muziejuje visuomeniniais pagrindais dirbantis muziejininku, sakė: „Nuo vaikystės mane žavėjo aviacija, ypač mūsų legendinis lakūnas Steponas Darius. Norėjosi savo žinias ir surinktą medžiagą sudėti į knygą. Dabar, kai parašiau knygą, manau, kad pavyko pažiūrėti į S. Dariaus visuomeninį gyvenimą, karinę tarnybą atnaujintu kampu, šiek tiek kitaip.“
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją baigęs P. Poškus informaciją knygai aktyviai rinko penkerius metus, o prie jos rašymo sėdo prieš dvejus. Surinktus archyvinius dokumentus, bendraamžių prisiminimus autorius įvardijo kaip daugelio metų įdirbį.
„Steponas Darius visiškai kitoks – jis gimė Lietuvoje, po to trylika metų išbuvo JAV, septyneriems metams grįžo į Lietuvą, kur spėjo daug ką nuveikti. Jis aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavimo operacijoje, buvo įvairių sporto šakų mūsų šalyje: krepšinio, beisbolo, bokso, lengvosios atletikos – varžybų iniciatorius ir dalyvis, atstovavo Lietuvos futbolo rinktinei, paruošė pirmojo šalyje stadiono projektą ir buvo statybų organizatorius. Kaip karininkas jis dalyvavo 1926 metų kariniame perversme, padėjo į valdžią ateiti Antanui Smetonai“, – kalbėjo knygos autorius.
P. Poškus pažymėjo, kad jam susidarė įspūdis, jog S. Darius buvo linksmas žmogus, bet turintis savo tvirtą nuomonę. Jam sunku buvo sutikti su kitų nuomone, kuri prieštaravo jo mintims. Šias savybes galėjo nulemti vakarietiškas auklėjimas – skirtingai nuo kitų karininkų, kurie buvo auklėjami rusišku muštru.
Knygoje pateikiamos iki šiol nežinotos lakūno kvalifikaciją apibūdinančios detalės, tačiau viso to fone – ir asmeninės dramos – sporto su aviacija suderinamumo sunkumai, nuo vadovybės nuslėpta santuoka, konfliktai su vyresnybe bei ilga kelionė iki kapitono laipsnio. Knygos autorių Pijų Poškų žavėjo aviatoriaus gebėjimas mylėti skirtingas sporto šakas, bet tuo pačiu būti ir profesionaliu lakūnu. Tai tarsi daug skirtingų charakterių, kurie sudaro vieną istorinę asmenybę.
Pasak P. Poškaus, knygai medžiaga surinkta Lietuvos centriniame valstybės archyve, tarpukario aviacijos dokumentuose ir atsiminimuose, rasta keletas sudėtingų bylų. Daugiau laiko prireikė jų analizei – reikėjo suvesti metus ir faktus, nes tuo laiku įvykiai skriejo kone aviaciniu greičiu, kai vieni kitus lenkė pasiekimai ir nesėkmės, džiaugsmai ir nusivylimai, pakilimai ir nusileidimai. Kalbėdamas apie „Lituanicos“ lakūnų žūties priežastį, knygos autorius pažymėjo: jo manymu, viską lėmė labai prastos atmosferos sąlygos skrydžio metu. Audringu oru skridę lakūnai bandė apeiti audros frontą, nerado kelio, pasuko atgal Berlyno link, ieškojo, kur nutūpti. Mažame aukštyje lėktuvas kliudė medžius, nukrito ir sudužo.
Knyga yra lengvai suprantama ne vien tik aviacijos istorijos mylėtojams, bet ir kiekvienam iš mūsų. Skaitant kūrinį galima pajusti, kad Stepono Dariaus egzistenciniai klausimai, kryžkelės ne svetimos ir šiandieniame pasaulyje bei mūsų gyvenimuose.
