Tadeuszas Rozewiczius (1921-2014) – poetas, dramaturgas, prozininkas,
kartu su Czeslawu Mitoszu, Wistawa Szymborska ir Zbignievvu Herbertu
laikomas vienu didžiųjų XX a. lenkų poetų. Jis ne kartą nominuotas
Nobelio premijai, o kūryba išversta daugiau nei į 40 kalbų. Lenkų
avangardistinės poezijos pradininkas, vadinamas sąžinės balsu ir
moraliniu autoritetu.
Rozewicziaus poezijos kalba taupi, tiksli,
asketiška, pabrėžtinai proziška, apgaulingai paprasta. Poetui itin
svarbios pauzės, elipsės, nutylėjimai. Jo eilėraščiai – „nuogi”: be
ritmo ir metaforų, neretai dėliojami kaip koliažai, pasitelkiama popmeno
technika, juose apstu įvairiakalbių citatų, kultūrinių aliuzijų.
„Vanduo puodelyje: eilėraščių rinktinė” – tai pirmoji išsami jo poezijos rinktinė, kurią sudarė ir išvertė Eugenijus Ališanka, iliustravo Stasys Eidrigevičius.
„[Rozewiczius] vis paklausdavo: „Stasy, kada pasirodys mūsų bendra knyga?” <…> Ir mūsų su Tadeuszu R. svajonė virto tikrove.”
Stasys E., „Susitikimai su Poetu”
Stasys Eidrigevičius – dailininkas, vienas labiausiai Lietuvą pasaulyje
garsinančių lietuvių kūrėjų. Tadeuszas Rozewiczius – poetas, vienas
labiausiai Lenkiją pasaulyje garsinančių lenkų kūrėjų. Abu pagaliau
susitinka šioje knygoje.
Eugenijus Ališanka (g. 1960) – poetas, eseistas, vertėjas. Iš lenkų
kalbos dar išvertęs Zbigniewo Herberto, Marcino Švvietlickio, Adamo
Zagajewskio rinktines, kitų lenkų poetų eilėraščių.
„Tadeuszo Rozewicziaus eilės – tarsi kandžia ironija ir autoironija pagardinti reportažai iš pragaro ar tamsiujų žmogaus pusių. Tiesa, nors poetas dažnai vadintas katastrofistu ar pesimistu, jo eilėraščiai yra pastanga suprasti po dviejų pasaulinių karų įvykusį lūžį žmogaus sąmonėje. O bandymas suprasti, aprašyti – jau viltis. Jei ne poetui, tai mums.”
Marius Burokas
Iš lenkų kalbos vertė Eugenijus Ališanka
