Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“ pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu. Autorius interpretuoja biblinę simboliką ir ženklus, pateikia skaitytojui savitą estetinį požiūrį ir literatūrines variacijas pagal Henriką Radauską. Be to, „geltonų tamsybių“ paradoksai, ryškūs ir kontrastingi vaizdai įdėmiam skaitytojui leis dar sykį atrasti fatališkas geismo ir mirties galias.
Tvanas
automobilis
trys bernai naminiai gyvūnėliai
prie vairo keikiasi
barzdotas vyras susivėlęs
atšliaužia
ugnys skrieja pelenai
staiga prakiuro krateris
po alyva
dangaus fone dažytam geltonai
balandį baltą
šveičia juodos katės
