1939 m. pradėta, pavadinimu „Lietuvių sutartinių priegiesmiai: jų prasmės klausimu“ čia skelbiama Rimutės Rimantienės studija – vienas pirmųjų sutartinių tyrimų. Jos autorė nemanė, kad sutartinių tekstai tokie senoviški, o pasikartojantys priegiesmiai tokie paslaptingi, kad nebeįmanoma jų paaiškinti. Ji jautėsi dar nenutolusi nuo žemę dirbusių mūsų protėvių, tad galinti pabandyti suprasti jų mąstyseną.
Reikėtų tik atidžiau patyrinėti pačias seniausias (pvz., laukų lankymo) sutartines, kurių giedojimo tikslas – skatinti derlingumą, ir „beprasmiai garsažodžiai” įgautų gana nuspėjamą prasmę. 1958 m., kai autorė ketino paskelbti savo studiją, sutartinės buvo beveik išnykusios, bet po dešimtmečio jų giedojimo tradiciją imta gaivinti. 2010 m. lapkričio 16 d. lietuvių polifoninės sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Rimutė Jablonskytė – Rimantienė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune, žymaus Lietuvos istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės – Jablonskienės (1886–1974) šeimoje. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją. 1938–1946 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“. Dar mokydamasi pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (1942–1960 m. Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinė bendradarbė, vėliau – vyr. saugotoja, galiausiai – Archeologijos skyriaus vedėja).
Baigusi studijas, dėstytojavo Vilniaus ir Kauno universitetuose, o nuo 1960 m. iki 1999 m. vidurio darbavosi Lietuvos istorijos institute. 1962 m. R. Rimantienė apgynė daktarės disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui habilituotai daktarei R. Rimantienei paskirta valstybinė premija. Sistemingai ir energingai dirbdama, kasinėdama archeologijos paminklus bei studijuodama daugiausia jos tėvo Konstantino Jablonskio surinktą medžiagą, ji atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. Konceptualaus pobūdžio monografija „Lietuvos paleolitas ir mezolitas“ yra kertinis veikalas, padėjęs pagrindus Lietuvos paleolito ir mezolito sampratai.
Mokslininkė daug keliavo, skaitydama pranešimus tarptautinėse konferencijose Danijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje. Skaitė paskaitas Stokholmo, Upsalos ir Freiburgo universitetuose.
