Vienas garsiausių XX a. teatro kūrėjų Bertoldas Brechtas buvo ne tik režisierius, dramaturgas, poetas, bet ir teatro teoretikas. Jis sukūrė ir gausybėje tekstų užrašė politinio teatro teoriją bei žiūrovo kritinį mąstymą, o ne susitapatinimą su personažais, skatinantį vaidybos metodą. Pastabos apie teatrą pirmą kartą vokiečių kalba buvo publikuotos 1957 m., metai po režisieriaus mirties. Šis teorinių B. Brechto tekstų rinkinys atspindi tai, kas jo gyvenamu laikotarpiu buvo svarbu, aktualu tiek teatrui, tiek kultūros laukui apskritai.
Nors B. Brechto teoriniai tekstai daro įtaką teatro teorijai ir praktikai iki šiol, juos Lietuvoje skaitė jau tarpukario teatralai, lietuvių kalba publikuoti vos kelių vertimai. Pastabos apie teatrą yra pirmasis išsamesnis B. Brechto tekstų rinkinys Lietuvių kalba kurio ėmėsi patys ilgai jo tekstų trūkumą jautę teatrologai ir teatro kritikai.
„<…> Tai žinoma, kad realistinio teatro scenoje turi būti matomi tikri gyvi žmonės su visais savo prieštaravimais, aistromis, neapgalvotais posakiais ir veiksmais. Scena nėra nei herbariumas, nei zoologiojos muziejus su gyvūnų iškamšomis. “ – ištrauka iš knygos
