„Mėgstu įvairiomis progomis pasikalbėti su Tėvu, ypač po to, kai jis pasitraukė iš aktyviosios politikos ir atsirado daugiau laiko. Iš pradžių galvojau, kad tokie pokalbiai svarbūs tik man, bet paskui patyriau, kad anūkams bei proanūkiams ne mažiau įdomu (o ir prasminga!) išgirsti įvairius senolio pamąstymus apie gyvenimą, Lietuvą, Dievą, dėstomus paprastai ir suprantamai. Retsykiais paskelbdavau juos savo socialinio tinklo paskyroje ir gausūs skaitytojų komentarai bei klausimas „O kada pasirodys knyga?“ paskatino žengti šį žingsnį surinkti ir išleisti „Pokalbius su Tėvu“.
Kita vertus, galbūt tokia knyga taps paskatinimu ir kitiems – užrašinėkim savo tėvų, senelių ir močiučių mintis. Juk tokios „giminės knygos“ – tai itin svarbi kiekvieno iš mūsų savosios tapatybės paieška, it gyvybės vanduo stiprinanti ir neleidžianti užmiršti, iš kur mes ir kas esame.“
Vytautas V. Landsbergis
Kaip Tau atrodo, kada žmogus gali būti laimėj, darnoj su savo Tėvyne, su žmonėmis?
Žmogus yra patenkintas, iš tikrųjų giliai patenkintas, kai pasodina medį, apsėjo lauką arba padeda savo artimam, savo šeimai, savo kaimynui ar tiesiog žmogui nelaimėje. Aš manau, tokiais atvejais nebūna jokių antrinių minčių, jokių abejonių, ar gerai pasielgiau. Net svarstymo tokio nėra, nes žmogus gyvena taip, kaip turi būti.
Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d., Kaunas, Lietuva) – profesorius, muzikas, politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, kultūros istorikas, rašytojas.
Vytautas Landsbergis gimė inteligentų šeimoje. Jo tėvas – architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o mama – Ona Jablonskytė-Landsbergienė – akių gydytoja.
Ilgą laiką Vytautas Landsbergis dirbo pedagoginį darbą – dėstė fortepijoną įvairiose Vilniaus ir Klaipėdos muzikos mokyklose, taip pat ir Valstybinėje konservatorijoje ir Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją apie kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybą. Nuo 1978 iki 1990 m. profesoriavo Lietuvos Muzikos Akademijoje, kur 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Vėliau jam taip pat suteikti Jeilio, Čikagos Lojolos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Sorbonos ir kitų universitetų garbės daktaro vardai.
Geriausiai Vytautas Landsbergis žinomas dėl politinės veiklos. 1988 m. jis buvo išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, vėliau tapo Sąjūdžio Seimo ir jo Tarybos nariu, o nuo 1988 m. iki 1990 m. Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas.
1993 m. gegužės 1 d. įsteigus Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. Vėliau tris kartus išrinktas pakartotinai, ėjo šias pareigas iki 2003 m.
Už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis apdovanotas ne tik garbingiausia Lietuvos valstybės, bet ir JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių valstybiniais apdovanojimais.
Knygoje panaudotos nuotraukos: Elenos Landsbergytės-Bukauskienės.
