„Tūla“ – vienas ryškesnių dvidešimto amžiaus lietuvių literatūros kūrinių, pasakojantis apie fatališką meilę, Vilnių ir bohemišką gyvenimą apribotą sovietmečio, bet netelpantį jo rėmuose. Rašytojo Jurgio Kunčino kūrinys pasižymi atvirumu, jausmingumu, stipria poetine kalba ir egzistenciniu liūdesiu.
Pagrindinis knygos veikėjas – bohemiškas jaunuolis, pasakojantis savo meilės istoriją. Poetiškas pasakojimas šokinėja erdvėje ir laike bei primena pokalbį su mylimąja. Liūdesio slegiamas jaunuolis Vilniaus gatvėse sutinka daug įvairių keistų personažų, jis geria, ieško, kur prisiglausti, lankosi miesto skveruose, Užupyje, menininkų pamėgtose kavinėse. Šių vietų aprašymai alsuoja meile, liūdesiu, neviltimi. Knygos personažas klajoja ieškodamas to, kas negali išsipildyti.
Vaizdiniai persipina su jausmais, minčių srautas teka nevaržomai ir neša į fatališkos meilės bedugnę. Meilė šiame romane yra pirmapradė, gaivališka, nesibaigianti net po mirties.
Knygos siužetas neapibrėžtas, teigiama, kad iš dalies jis yra autobiografinis, o pagrindinio veikėjo mylimoji Tūla realiame gyvenime turėjo prototipą. Romanas „Tūla“ rašytas 1991-ais metais, o išleistas 1993-iais. Jis laikomas geriausiu Jurgio Kunčino kūrinių ir vienu reikšmingiausių romanų apie Vilnių.
Jurgis Kunčinas (1947–2002) – lietuvių poetas, prozininkas. Daugumą geriausių savo knygų jis prašė per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, tačiau jose dažniausiai aprašomas sovietmetis. Autorius Vilniaus universitete studijavo vokiečių filologiją, tačiau mokslų nebaigė ir dirbo įvairiausius darbus. Jis išleido keletą poezijos žanro rinktinių, taip pat vertė kitų poetų kūrinius. Jurgis Kunčinas rašė humoreskas ir kitus trumpus kūrinius, kurie buvo spausdinami literatūriniuose žurnaluose.
Jurgis Kunčinas itin vertinamas už savo prozą. Jis parašė septynis romanus. Daugelyje jo kūrinių užfiksuotas žmogaus bejėgiškumas sovietinėje santvarkoje.
