Jonas Biliūnas pagrįstai vadinamas vienu iš lietuvių literatūros klasikų. Jis sukūrė daug literatūros kritikos, istorijos ir publicistinių straipsnių, rašytojas taip pat rašė mokslo populiarinimo ir politinio pobūdžio brošiūras. Tačiau šiandien geriausiai Joną Biliūną pažįstame kaip grožinės literatūros kūrėją. Visą meninę rašytojo prozą skaitytojas ras knygoje „Kliudžiau. Apsakymai ir apysaka“.
Trumpoji proza – pagrindinis Jono Biliūno žanras. Šiame rinkinyje skaitytojas ras lietuvių literatūros kanono dalimi tapusį alegorinį apsakymą „Laimės žiburys“, graudžią novelę „Kliudžiau“, apysaką „Lūdna pasaka“ ir visus kitus trumpus, bet gilius ir svarbius rašytojo kūrinius.
Jonas Biliūnas – lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje. Jo kūriniuose atsispindi humanistinės idėjos, jos išreikštos subtiliu bandymu pažinti žmogaus sielą, lyrizmu, elegiška nuotaika. Novelių pasakotojas labai aiškiai išreiškia paties autoriaus dorovines nuostatas, o kūriniai pasižymi subtilia didaktika. Kūrinių temos įvairuoja – nuo socialinio išnaudojimo problemos, būdingos ankstyvajai kūrybai, iki etinių ir psichologinių klausimų, vyraujančių vėlyvuosiuose kūriniuose.
Rašytojo kūrinių objektas – kaimo ir žmogaus ryšys. Juose veikia niekam nereikalingi, socialinio pasaulio paraštėse atsidūrę veikėjai, kurių padėtis įkvepia pasakotoją. Pastarasis yra subjektyvus, jis tarsi stovi greta darbo ieškančio darbininko ir žengia koja kojon su kaimo elgeta, o kartais ir pats yra kūrinio veikėjas. Biliūno novelių erdvė iškalbinga ir simboliška, o laikas jose dalijasi į prisiminimų ir dabarties plotmes.
Anykščiuose gimęs Jonas Biliūnas (1879-1907) – lietuvių prozininkas ir publicistas, taip pat ir visuomenės veikėjas. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Jų materialinės paramos neteko atsisakęs stoti į kunigų seminariją. Nuo tada vertėsi teikdamas privačias pamokas, kol 1899 m. baigė Liepojos gimnaziją. Vyresnėse jos klasėse susidomėjo marksizmo idėjomis ir socialistiniu judėjimu, todėl tapo aktyviu socialdemokratu. Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, buvo pašalintas iš Dorpato (dab. Tartu) universiteto Medicinos fakulteto.
1902 m. Panevėžyje įsteigė socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. 1904 m. rašytojas susirgo džiova, tačiau vis tiek ryžosi studijuoti literatūrą Ciuricho universitete ir ruošėsi profesionaliam rašytojo darbui. Čia sukūrė ne tik įvairių literatūros kritikos, publicistikos ir grožinės prozos darbų, bet ir reikšmingiausius savo kūrinius. Jonas Biliūnas mirė 1907 m. Zakopanės sanatorijoje. Buvo palaidotas šio miesto kapinėse, tačiau 1953 m. palaikai perkelti į Liudiškių piliakalnį netoli Anykščių.
