Bélos Balézso (1884-1949) knyga „Regimas žmogus, arba kino kultūra” (1924) – tai vienas iš klasikinių kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities istorija, nei šiuolaikinės diskusijos apie kūną, judesį, gestą, daiktą kine. Taip pat – apie kino kalbos ypatumus, pirmiausia planų (ir ypač stambiojo plano) vaidmenį. Šios diskusijos vyko tarptautiniame, dažniausiai europiniame, kontekste, o pagrindiniai jų dalyviai, be Balézso, buvo Sergejus Eizenšteinas, Dziga Vertovas, Siegfriedas Kracaueris, Ieanas Epsteinas ir kt.
Šiame „Regimo žmogaus” leidime pateikiamas kultūrinis kontekstas, kuriame knyga pasirodė – jį suteikia recenzijos (pirmiausia Roberto Musilio ir S. Kracauerio) bei apžvalginis Helmuto H. Diederichso straipsnis. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir visiems, besidomintiems kino ir vizualumo studijomis.
Bella Balazsas (1884-1949) – vienas iš kino teorijos pradininkų ir klasikų; kino scenaristas, dramaturgas, poetas, rašytojas, operų libretų autorius. Jo žymioji knyga „Regimas žmogus, arba kino kultūra” (1924) parašyta dar tada, kai buvo tik pradėta ieškoti būdų rimtai kalbėti apie naująjį meną – kiną. Šioje knygoje jis bando apčiuopti naujosios medijos specifiškumą, „vidinę estetiką”. Ir juos randa kameros ir ekrano santykyje su daiktais ir veidais. Šiam santykiui apibūdinti Balazsas pasitelkia fizionomikos ir kraštovaizdžio (taip – ir veido) žodyną, rodo, kaip šį kraštovaizdį kuria tik kinui būdingos priemonės (pavyzdžiui, stambusis planas). Šiuolaikiniame kontekste klasika tapęs „Regimas žmogus” įsijungia į diskusijas apie kino antropologiją, kino fenomenologiją ir kino kalbą.
Serijoje „Kino raštai” jau išleista:
Michail Jampolskij „Kalba-kinas-įvykis: kinas ir prasmės paieškos” (2011)
Thomas Elsaesser, Malte Hagener „Kino teorija: įvadas per juslių prizmę” (2012)
Bėla Balazs „Regimas žmogus, arba Kino kultūra” (2013)
Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Dalia Klimkaitė
